Nematoma Ramdano pusė

Autorė: Gintarė Sereikaitė, VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė

Vienas iš islamo religinių prievolių - ramadanas, Vakarų pasaulyje labiau žinomas kai pasninkas, kasmet pritraukia viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį.

Iš tiesų Ramadanas turi platesnę reikšmę islamo pasaulyje. Šis mėnuo musulmonams yra ne tik maisto ir vandens atsisakymas, tai visas procesas, orientuotas į asketišką gyvenimo būdą. Ramadano tikslas, apribojus žemiškus poreikius bei aistras nuo aušros iki sutemų, įtraukiant tiek maistą tiek lytinius santykius, susikaupti maldoms skirtoms Dievui, pasinerti į dvasinį savęs apsivalymą bei pajusti skurstančiųjų kančią.

Daugelis keliautojų žino - Ramadano mėnesį į musulmoniškus kraštus geriau nekeliauti, nes gyvenimas ten, tartum, apmiršta. Gatvės ištuštėja, nedirba parduotuvės, kavinės, kitos lankytinos vietos. Tačiau, kol iki saulei nusileidžiant musulmonų vyrai be reikalo neeikvoja savo jėgų kasdieniams darbams, daugelis moterų neturi kada pailsėti ar susikaupti maldoms bei sielos apvalymui. Pareigos šeimai vedinos, jos dirba namuose kaip ir bet kurią kitą dieną tam, kad saulei nusileidus namuose pakviptų naujais, per ilgą pasninkavimo dieną išsiilgtais, kulinariniais šedevrais.

Booking.com

Tai – tik vienas aspektas iš nematomos moterų gyvenimo pusės Ramadano mėnesį, priverčiantis dar kartą atsigręžti į kasdienį moterų gyvenimą ir jo iššūkius musulmoniškoje visuomenėje. Tinklaraštininkė ir žurnalistė Sara Yasin, prisiminusi savo motinos pavyzdį, rašė: „Ji buvo apkrauta dviguba našta, įtraukiant santykio su Dievu stiprinimą ir namų, pilnų iš tiesų išalkusių žmonių, priežiūrą“ .

Saros mama, kaip ir daugelis musulmoniškų šeimų moterų, Ramadano metu per dieną sukosi virtuvėje, kuomet vargino ne tik fizinis darbas tuščiu skrandžiu, bet ir nosį glostantys gardžiausi kvapai. Čia ir pasibaigdavo sakrali Ramadano prasmė – nors moterys turi tokią pačią teisę ir pareigą Ramadano metu atsiduoti dvasinėms ir religinėms praktikoms, tačiau, kol dienos metu jos ruošia vaišes - dažniausiai neeilines, o atitinkančias kiekvieno šeimos nario asmeninius norus - po vakarienės laukia ilgas tvarkymosi procesas, kartais užtrunkantis iki ryto.

Žurnalistė S. Z. Janmohamed nevyniodama žodžių į vatą teigė, kad paradoksalu, jog Ramadano metu žmonės turėtų praleisti dvigubai mažiau laiko valgydami, tačiau moterims tenka praleisti dvigubai daugiau laiko virtuvėje. Žurnalistė taip pat pabrėžia vyrų ir moterų nelygybę Ramadano metu: „Jei paskaitytumėte patarimus, skirtus Ramadano mėnesiui, rastumėte daugybę nurodymų kaip moterys galėtų palengvinti namų ūkio naštą, efektyviau gaminti maistą ir užimti vaikus Ramadanui skirtomis veiklomis. Tačiau paieškoję apie Ramadaną ir vyrus, vienintelis randamas patarimas būtų aptariant klausimą galima ar negalima intymiai santykiauti nakties metu su moterimi“.

N. Mohajir, viena iš organizacijos „HEART women and girls“ steigėjų, remdamasi moterų išgyvenimais teigia, kad daugelis jų patiria didelę įtampą, bandydamos suderinti intymų gyvenimą su dvasiniais įsipareigojimais ir namų ūkio prievolėmis Ramadano metu, kuomet pasninkas trunka apie 17 valandų per parą ir pabrėžia, kad kiti įsipareigojimai taip pat niekur nedingsta – moterys, dirbančios ilgas darbo valandas ar besirūpindamos namuose vaikais po ilgo pasninko valandų turi pasirūpinti dar ir tuščiais namiškių skrandžiais. N. Mohajir pašnekovių teigimu, „tiesiog neužtenka laiko nuo saulėlydžio iki aušros atlikti rekomenduotinas ir privalomas maldas, pamiegoti ir atlikti santuokinę pareigą“.

Taigi, nors Ramadanas Vakarų pasauliui galimai asocijuojasi su pasninku ir nedirbančiomis suvenyrų krautuvėlėmis, modernėjančiame islamo pasaulyje kyla kontraversiškos idėjos apie Ramadaną, kaip dvasinę išraišką, ir Ramadaną, kaip apsirijimą ir moters pareigų šeimai tapimą vieną iš kliūčių dvasinei jų plėtrai.