Zemelapis.lt

Autorė: Gintarė Sereikaitė,  Arabai verda kavą ant laužo VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė Gėrimas supriešinęs visuomenę Pasirodo, aromatingoji kava tam tikru laikotarpiu buvo itin kontraversiškai vertinamas gėrimas, sukėlęs revoliucijas ir padalijęs visuomenę į dvi stovyklas. Uolūs musulmonai, argumentuodami, jog Mahometas draudė net tik vyną, bet ir kitus svaigiuosius gėrimus, stengėsi visuomenę atvesti į doros kelią teikdami, kad kava yra ne kas kitas, o religijos draudžiamas gėralas! Mahometonai ėmė aktyviai priešintis viešam kavos vartojimui.  XVI a. pr. Mekos valdytojas Kairas Bey, pavaldus Kairo sultonui, vadovaudamasis nuomone, kad kava yra priskirtina islamo draudžiamam vynui, priėjo išvados, kad kavos namai skatina laužyti ir kitus Dievo įstatymus. Pavyzdžiui, kavos namų lankytojai nevengdavo lošti iš pinigų, kas, pasak Islamo, taip pat draudžiama. Susirinkę įvairiausių sričių miesto išminčiai ėmėsi spręsti kavos namų likimą. 

Autorė: Gintarė Sereikaitė,  VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė Islamo vynas Dar viena legenda byloja, kad ankstyvaisiais pranašo Mahometo laikais, šventikai ieškojo būdų kuo pakeisti Korano uždraustą vyną, ir taip, po daugybės eksperimentų, buvo atrasta kava. Arabiškas žodis qahwa, šiomis dienomis verčiamas kaip kava, buvo vienas iš žodžių, vartojamų apibūdinti vynui. J. de la Roque, prancūzų keliautojas ir žurnalistas, 1715 m. rašė, kad qahwa galima skirstyti į tris kategorijas. Pirmiausia į vyną ir kitus svaiginančius alkoholinius gėrimus, toliau į gėrimą, gamintą iš kavos pupelių kevalų ir, galiausiai, į gėrimą, gaminamą iš pačių kavos pupelių. Iš tiesų, kavos gėrimas galėjo būti ir savotiška vyno rūšis, pagaminta iš kavos medžio vaisių. Net ir šiandien, kai kuriuose kraštuose galima sutikti vietinių, kurie pasigardžiuodami ragauja prinokusias kavos medžio uogas, vengdami sėklų. Minkštimas aplink kavos pupeles yra aromatingas ir salstelėjęs, o le

Kavos virimas rytuose Autorė: Gintarė Sereikaitė,  VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė Kava – šventųjų gėrimas  Pirmoji istoriškai patikima data, mininti kavą, yra 1454 m. kuomet šeikas, Adeno miesto muftijus Gemaledinas Abu Mahometas Bensaidas, keliaudamas į Abisiniją pirmą kartą susipažino su gardžiuoju kavos gėrimu. Tačiau, grįžęs iš kelionės šeikas pasijutęs prastai, todėl paliepė savo pasiuntiniui kuo greičiau jam gauti kavos. Gemaledinas, po karšto kavos puodelio, ne tik pasveiko, bet ir nurodė kavą vartoti visiems dervišams, kad šie, dėl kavos žvalinančių savybių, galėtų visą naktį praleisti besimelsdami ir atlikdami kitokias religines praktikas! Taip, muftijaus pagalba, kava įgavo populiarumą visame Jemene, o kavos augalas toliau plito po arabų kraštus.