Kava - velniškas gėrimas dievo tarnams (5 dalis)

Autorė: Gintarė Sereikaitė, 

Arabai verda kavą ant laužo

VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė

Gėrimas supriešinęs visuomenę

Pasirodo, aromatingoji kava tam tikru laikotarpiu buvo itin kontraversiškai vertinamas gėrimas, sukėlęs revoliucijas ir padalijęs visuomenę į dvi stovyklas. Uolūs musulmonai, argumentuodami, jog Mahometas draudė net tik vyną, bet ir kitus svaigiuosius gėrimus, stengėsi visuomenę atvesti į doros kelią teikdami, kad kava yra ne kas kitas, o religijos draudžiamas gėralas! Mahometonai ėmė aktyviai priešintis viešam kavos vartojimui. 

XVI a. pr. Mekos valdytojas Kairas Bey, pavaldus Kairo sultonui, vadovaudamasis nuomone, kad kava yra priskirtina islamo draudžiamam vynui, priėjo išvados, kad kavos namai skatina laužyti ir kitus Dievo įstatymus. Pavyzdžiui, kavos namų lankytojai nevengdavo lošti iš pinigų, kas, pasak Islamo, taip pat draudžiama. Susirinkę įvairiausių sričių miesto išminčiai ėmėsi spręsti kavos namų likimą. 

Arabai mėgsta gerti kavą

Dviejų brolių, persų kilmės gydytojų Hakimanių, išanalizuoti dokumentai leido šiems teigti, kad visuomenėje paplitusi kava nėra tas pats gėrimas, kurį rekomendavo amžininkai Ibn Sina ar al-Reza, kadangi Ibn Sinos pasekėjas aprašė kavos augalą esant karštu ir sausu, o štai patirtis rodė, kad dabartinis augalas, iš kurio verdama kava, yra šaltas ir sausas. Galiausiai prieita išvados, kad visuomenės taip pamėgtas gėrimas galėjo būti ne tik pavojingas sveikatai, bet ir skatinti laužyti Dievo įstatymus.

Vienintelis muftijus, dalyvavęs susirinkime, surengtame kavos likimo klausimui spręsti, bandė išteisinti gėrimo vardą. Tačiau kiti, gal iš pagiežingo noro pakenkti, gal iš nenoro prieštarauti neigiamai, lyg cunamio bangai griaunančiai kavos reputaciją, nuomonei, ėmė teigti, kad kava galinti aptemdyti pojūčius ir protą. Vienas drąsuolis net gi teigė, kad kava apsvaigina ne ką prasčiau nei vynas! Susirinkusi auditorija prapliupo juokais, kadangi teikdamas tokį dalyką turėjai būti bent kartą ragavęs vyno, kas islame buvo uždrausta. Tačiau, apdairesni suskubo paklausti ar žmogus tik nebus iš tiesų mėgavęsis vynu. Nusidėjėliui teko prisipažinti, kas jį pasmerkė karčiam mėgavimuisi rykštėmis.

Susirinkimo verdiktas paaiškėjo – kava tapo įstatymiškai draudžiama islamo religijos. Tačiau kavos troškulys buvo jau taip stipriai apėmęs visuomenę, kad kavos gurkšnojimas persikėlė į pogrindžius. O ir pats Kairo sultonas prieštaravo Mekos valdžios sprendimui uždrausti kavą. Sultonas buvo didžiai nustebęs, kaip gali kažkokios nereikšmingos provincijos valdžia nuspręsti uždrausti dalyką, kuris sultono valdomoje sostinėje Kaire nebuvo uždraustas! Kavos draudimas Mekoje buvo atšauktas, o pagrindiniai asmenys, priešinęsi kavos vartojimui, broliai Hakimaniai ir Mekos vyriausiasis Kairas Bey, sulaukė nepavydėtino galo.

Žmonės geria kavą

Po Egipto užkariavimo, Osmanų sultono Selimas I dėka, kavos gėrimo tradicijos nukeliavo iki Konstantinopolio. Kavos kelias tęsėsi Sirijoje, Damaske šis gėrimas pasirodė 1530 m. Gėrimo populiarumas buvo neįtikėtinas. Tačiau, taip smarkiai paplitęs kavos vartojimas tapo tikru gydytojų galvos skausmu, kadangi anksčiau kava buvo pardavinėjama daktarų tik kaip vaistas. Greitai, kartu su gydytojų pasipriešinimu kasdieniam kavos vartojimui, kilo ir dvasininkijos nepasitenkinimas. Kavos namuose visuomenė ėmė lankytis dažniau nei maldos namuose!

1534 m. Kairo mečetėje, po ugningo pamokslo apie kavos vartojimą kaip uždraustą islamo, tikintieji, suradę pirmus pasitaikiusius kavos namus, sukėlė neregėtą maištą. Žmonės buvo vejami iš kavinių, deginami kavinukai ir laužomi indai. Toks gestas įplieskė diskusijas, visuomenė vėl pasidalino į dvi stovyklas. Tačiau, Kairo vyriausiasis teisėjas, pasirodo, vienintelis pasižymėjo Saliamono išmintimi. Šis dar kartą kreipėsi į daktarus, kurie jam patvirtino, kad jų pirmtakai jau aiškiai nurodė kavos naudą ir kad vyriausiajam teisėjui derėtų labiau pasidomėti įtūžusiais propagandistais ir neišprususiais dvasininkais. Pats paragavęs gėrimo, dėl kurio kilusi nesantaika grėsė visuotiniais maištais, vyriausiasis teisėjas paskatino tiekti kavą visiems be išimties Kairo žmonėms, taip sutaikydamas besivaidijančias puses ir vėl grąžindamas kavos populiarumą.

Arabų kaligrafijos meistrų sukurtas kavos puodelis

Kai jau rodėsi, kad kava nebekelia prieštaringų diskusijų ir visiems laikams nusistovėjo kaip socialinio gyvenimo būtinybė, 1570 m. imamai ir dervišai vėl ėmė rodyti nepasitenkinimą teikdami, kad kol jų mečetėse vėjai švilpauja, kažkada uolūs tikintieji laiką leidžia nuodėminguose kavos namuose. 1580 m. Amuratas III išleido ediktą, kad kava bus klasifikuojama kaip vynas, todėl taps draudžiama. Tačiau, kavos gėrimas už uždarų durų klestėjo, o tvarkos sergėtojai dažnai užmerkdavo akis į tokio pobūdžio nusižengimą. Galiausiai, kavos namų mokesčiai svariai prisidėjo prie biudžeto didinimo. Vėliau dar buvo keletas bandymų uždaryti kavos namus, pateikiant tokius pačius ar panašius argumentus, dėl ko kavą buvo bandoma uždrausti ir anksčiau, tačiau įsibėgėjusio kavos verslo sustabdyti jau nebepavyko. 

Sudėtingas kavos likimas ir nuolatiniai bandymai gėrimą uždrausti atkreipė ir visuomenės menininkų dėmesį. Apie 1511 m., kai prasidėjo pirmieji kavos ir kavomanų persekiojimai, buvo sukurtos kelios poemos šlovinančios kavos gėrimą. Straipsnio pabaigoje siūlome susipažinti su keliomis, pasaulyje ankstyviausiomis, arabiškomis poemomis apie kavą!

Booking.com